šunykštis

šunýkštis sm. (1) DŽ, NdŽ, LKGI282; Sut, LsB582, OGLII257 žr. šunytis 2: Vyrai, badu mirdami, papjovę tą šunykštį…, suvalgę TP1881,21. Ir šunykščiai ėda trupinius, kurie nupuola nuog stalo ponų jų GNMt15,27. ^ Senas kaip vilkas, o kulasi kaip šunykštis S.Dauk.